Pradeda aiškėti nugalėtojai ir pralaimėtojai, o tai gali būti paskutinė Sirijos civilinio karo fazė, kadangi pajėgos, nukreiptos prieš Islamo valstybę (ILIV) ruošiasi puolimui, kurio tikslas atkovoti Rakos miestą – de facto esantį ILIV sostine Sirijoje. Kurdų vadovaujami Sirijos kovotojai teigia, kad užėmė dalį kelio ruožo Rakos pietuose taip atkirsdami ILIV nuo jų teritorijos, esančios toliau rytuose.
Islamo valstybė susiduria su daugybe priešų priartėjusių prie Rakos, tačiau pastarieji yra susiskaldę operacijų ir siekiamų tikslų klausimais. Sirijos Demokratinės Pajėgos (SDP), kurių pagrindinė kovos jėga susideda iš Sirijos Kurdų Liaudies Mobilizacijos Dalinių (LMD), palaikomų JAV vadovaujamos oro koalicijos, artėja prie Rakos ir, tikėtina, sulauks Amerikos ramsčio. Jungtinės Valstijos šiuo metu Sirijos šiaurės rytuose yra dislokavusios 500 specialiųjų operacijų karių ir gali pajudinti savo sunkiąją artileriją, idant sustiprintų Rakos puolimą.
Visa tai yra prastos naujienos Turkijai, kurios kariuomenė praėjusių metų rugpjūtį įsiveržė į šiaurės Siriją (intervencija į šalį pavadinta Operacija Eufrato Skydas), kadangi ji yra spaudžiama iš visų pusių. Tiesą sakant, įmantri politinė ir karinė šachmatų partija lošiama aplink Manbidžo miestą, užimtą SDP praėjusiais metais su siekiu išstumti Turkiją, deklaravusią, jog minėtasis objektas bus sekantis jos taikinys. Turkijos prioritetas Sirijoje – sulaikyti ir, jeigu įmanoma, sumažinti arba eliminuoti Sirijos Kurdų valdžią, kurią Ankara regi kaip remiančią Kurdų maištą Turkijoje.
Turkijai bus labai sudėtinga užpulti Manbidžą, kurį SDP atkovojo iš ILIV po nuožmaus mūšio praėjusiais metais, nes tos pačios SDP sekmadienį pareiškė, kad miestas dabar yra JAV vadovaujamos koalicijos priedangoje. Kiek anksčiau, praėjusią savaitę, Manbidžo Karinė Taryba pergudravo Turkiją atiduodama kaimus, esančius į vakarus nuo Manbidžo – kaip tik prieš Laisvosios Sirijos Armijos (LSA), palaikomos Turkijos, ruošiamą puolimą – Sirijos Armijai, kuri su Rusijos pagalba iš oro, sėkmingai žengia į priekį iš pietų.
ILIV taip pat vertina situaciją, tad jeigu dar labiau didės karinis spaudimas, tuomet Islamo valstybė gali priešintis, kadangi susiduria su puolimu iš visų pusių. ILIV galiausiai prarado al-Babą, strateginį miestą išsidėsčiusį šiaurės rytuose nuo Alepo Turkams vasario 23 dieną, bet buvo nužudyta 60 Turkų bei 469 LSA karių, o sužeista 1,7 tūkst. Ilgai trukusi al-Babo gynyba pademonstravo tai, ką ILIV ir planavo – stiprybę prieš Turkiją šiaurinėje Sirijoje taip parodant jos silpnumą. Turkijos palaikoma LSA nesugebėjo progresuoti be tiesioginės Turkijos kariuomenės pagalbos, tad miesto užėmimas užtruko ilgai. Būtent dėl to Turkija gruodį suvaidino tik menką rolę paskutiniame mūšyje prie netoliese esančio rytinio Alepo.
Turkai tikėjosi, jog JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nutrauks buvusio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) artimą bendradarbiavimą su Sirijos Kurdais – Amerikos pagrindiniais sąjungininkais ant žemės Sirijoje. Kol kas labai maža ženklų, kad tai įvyktų, nes JAV karinės transporto priemonės atvyksta į Manbidžą iš rytų taip pabrėždamos, jog Amerika yra ryžtingai nusiteikusi atremti Turkų – Kurdų susidūrimą, kuris atidėtų Rakos puolimą. JAV neparodė jokios prieštaros Sirijos Armijai ir Rusų “humanitariniams konvojams”, atvykstantiems į Manbidžą iš pietų.
Be viso to pastebimi ženklai, kad tradicinė maišatis tarp varžymosi ir bendradarbiavimo, apibūdinusio JAV ir Rusijos santykius Sirijoje keičiasi link didesnės kooperacijos. Sirijos Armija, su Rusijos ir Hezbola pagalba bei Jungtinių Valstijų atakomis iš oro, atsikovojo Palmyrą iš ILIV praėjusį ketvirtadienį. Anksčiau JAV lėktuvai dažniausiai neatakuodavo ILIV, kuomet pastaroji kovodavo su Sirijos vyriausybės pajėgomis. Palmyros antrasis užėmimas prieš tris mėnesius buvo vienintelis ryškus ILIV pasiekimas nuo 2015 metų.
Turkija gali atakuoti Raką iš šiaurės, tikėdamasi praskristi pro Sirijos Kurdų teritoriją. Visgi, tai gali būti labai rizikingas žingsnis, nes Sirijos Kurdų LMD tikėtina priešinsis, o JAV ir Rusija neras sutarimo šiuo klausimu. Kita vertus, Turkija ir kiti du Sirijos ginkluotosios opozicijos šalininkai – Saudo Arabija bei Kataras, mato savo įtakos Sirijos įvykiuose staigų menkėjimą. Iranas ir Libano Hezbola, prieš 2015 metus buvę pagrindiniais prezidento Bašaro al-Asado (Bashar al-Assad) šalininkais iš užsienio, neturėjo vienodų svertų Damaske nuo Rusijos karinės intervencijos pradžios.
Amerikos ir Britanijos siekiai pašalinti Asadą iš valdžios buvo efektyviai atmesti, o Sirijos vyriausybė rodo norą vėl susigrąžinti visą šalį. Jeigu ILIV praras Mosulą ir Raką per ateinančius keletą mėnesių, tuomet 2014 metų birželį paskelbto Kalifato liks labai menka dalis.
Vienintelė likusi didžiulė problema yra vis dar neišspręsti Sirijos ir Irako ateities ryšiai tarp centrinių vyriausybių Bagdade ir Damaske bei jų teritorijose esančių Kurdų mažumų. Pastarosios tapo daug reikšmingesniu JAV sąjungininku nei buvo prieš ILIV iškilimą, tačiau gali nesugebėti išlaikyti savo išplėstų teritorijų pasibaigus Islamo valstybės laikams. Žinoma, gali būti ir priešingai – jos pagyvintų Sirijos ir Irako vyriausybes.
Patrikas Kokburnas, knygos „Islamo Valstybės iškilimas: ILIV ir naujoji Sunitų revoliucija“
(Patrick Cockburn is the author of The Rise of Islamic State: ISIS and the New Sunni Revolution)
Šaltinis: INDEPENDENT
Balsas tyruose 