Įvairūs šaltiniai skelbia apie Egipte dislokuotas Rusijos karines pajėgas, tačiau pastaroji tai neigia

Manoma, kad pastarosiomis dienomis Rusija dislokavo savo specialiąsias pajėgas aviacijos bazėje vakarų Egipte – netoli sienos su Libija. JAV ir Egipto diplomatiniai šaltiniai teigia, jog toks veiksmas kelią papildomą susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms dėl Maskvos vaidmens stiprėjimo Libijos klausimu.

Jungtinės Valstijos ir diplomatiniai asmenys teigia, kad šis Rusijos karių dislokavimas gali būti siekis padėti Libijos kariuomenės vadui Kalifai Haftarui (Khalifa Haftar), kurio pajėgos turėjo atsitraukti iš kontroliuojamų naftos uostų terminalų kovo 3 dieną po Bengazio Gynybos Brigadų (BGB) puolimo.

JAV pareigūnai, sutikę kalbėti tik anonimiškai, teigė, jog Jungtinės Valstijos užfiksavo Rusijos specialiųjų operacijų pajėgas ir dronus prie Sidi Baranio (Sidi Barrani) miesto, esančio maždaug už 100 kilometrų nuo Libijos sienos.

Egipto saugumo šaltiniai pateikė daugiau detalesnės informacijos charakterizuodami, kad tai buvo iš 22 narių susidedančio Rusijos specialiųjų pajėgų dalinys, tačiau atsisakė pakomentuoti kokia jo misija. Jie tiesiog papildė, jog Rusija vasario pradžioje naudojosi kita Egipto baze, esančią toliau rytuose – Mersa Matruho mieste.

Apie kitas pastebėtas Rusijos karių dislokacijas anksčiau nebuvo pranešta.

Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija nepuolė tuojau pat pakomentuoti situacijos, o Egiptas neigė bet kokį Rusijos kontingento buvimą šalies teritorijoje.

“Nėra nei vieno kario nei iš vienos užsienio šalies Egipte. Tai suverenumo reikalas,” – sakė Egipto kariuomenės atstovas spaudai Tameras al-Rifajus (Tamer al-Rifai).

Tuo tarpu JAV kariuomenė šią pasirodžiusią informaciją aplamai atisakė komentuoti. Oficialūs pareigųnai teigė, jog JAV žvalgyba Rusijos kariuomenės veikimo klausimais yra dažnai sudėtinga, nes ji naudojasi privačiais samdomais kontraktoriais arba pajėgomis, kurios nevilki uniformų.

Egipto šaltiniai skelbia, kad Rusijos karo lėktuvas atskraidino apie šešis karinius dalinius į Mersa Matruhą. Po dešimties dienų lėktuvas tęsė savo kelionę į Libiją.

Reuters naujienų agentūra negali patvirtinti bet kokio Rusijos specialiųjų pajėgų, dronų ar karinio lėktuvo buvimo Egipte.

Mohamedas Manfuras (Mohamed Manfour), Beninos oro bazės, esančios netoli Bengazio vadas, paneigė, kad Haftaro Libijos Nacionalinė Kariuomenė (LNK) gavo karinę pagalbą iš Rusijos valstybės ar Rusijos kariuomenės kontraktorių ir paminėjo, jog jokių Rusijos karinių pajėgų ar bazių rytų Libijoje nėra.

Per pastaruosius du metus keletas Vakarų šalių, įskaitant JAV, yra siuntusios specialiųjų operacijų pajėgas ir karinius patarėjus į Libiją. Praėjusiais metais Jungtinių Valstijų kariuomenė taip pat vykdė oro antskrydžius, idant palaikytų sėkmingą Libijos kampaniją siekiant pašalinti Islamo valstybę (ILIV) iš jos citadelės Surto mieste.

Svarstomas Rusijos vaidmuo šiaurės Afrikoje sutapo su Vašingtono augančiu susirūpinimu dėl Maskvos ketinimų naftos turtais pasižyminčioje Libijoje, kuri po NATO remto sukilimo prieš Muamarą Gadafį (Muammar Gaddafi) – buvusį Tarybų Sąjungos klientą – tapo tarpusavyje kovojančių varžovų lauku.

Jungtinių Tautų (JT) palaikoma Tripolio vyriausybė dėl Haftaro padėties atsidūrė aklavietėje, o Rusijos atstovai pastaraisias mėnesiais susitiko su abejomis šalimis. Maskva, atrodo, ruošiasi viešai deklaruoti savo politinę paramą Haftarui, nors Vakarų vyriausybės jau ir taip yra išvargintos Rusijos intervencijos Sirijoje palaikant jos prezidentą Bašarą al-Asadą (Bashar al-Assad).

Keleto Rusijos dešimčių ginkluotų privačių saugumo kontraktorių jėga veikė dalyje Libijos, kuri kontroliuojama Haftaro, iki vasario mėnesio, – taip Reuters anksčiau yra pareiškęs samdomos kontraktorių firmos vadovas.

Aukščiausio laipsnio Jungtinių Valstijų vadas stebintis karines pajėgas Afrikoje – jūrų pėstininkas, generolas Tomas Valdhauseris (Thomas Waldhauser), praėjusią savaitę JAV Senatui pareiškė, jog Rusija deda pastangas idant įgytų įtakos Libijoje, kad sustiprintų savo svertus prieš tuos, kas galų gale savo rankose turės valdžią.

“Jie dirba, kad tai įtakotų,” – sake Valdhauseris Senato Ginkluotųjų Pajėgų Komitetui praėjusį ketvirtadienį. Paklaustas, ar tai leista įvykti dėl JAV interesų, jis atsakė: “Ne”.

Atramos taško susigrąžinimas

Vienas JAV žvalgybos pareigūnas pareiškė, kad Rusijos tikslas Libijoje matomai yra pastangos “sugrįžti prie atramos taško, kuomet kadaise Tarybų Sąjunga ir Gadafis buvo sąjungininkais.”

“Tokiu pat metu, kaip ir Sirijoje, jie bandė riboti savo kariuomenės įtraukimą ir veikti tik tiek, kad pagreitintų kažkokį tai situacijos sprendimą, tačiau ne iki tiek, jog leistų jiems valdyti situaciją,” – sakė pareigūnas, sutikęs kalbėti tik anonimiškai.

Rusija siekia Haftaro – linkusio įvardinti savo ginkluotuosius varžovus islamiškaisiais ekstremistais, kuriuos kai kurie Libijos gyventojai mato kaip tvirtą ranką, kurios reikia šaliai po šitiek metų trunkančio nestabilumo – prielankumo, o tai kitiems paraleliai asocijuojasi su ilgalaike Sovietų kliente Sirija.

Jungtinių Valstijų senatoriaus Lindsio Grehemo (Lindsey Graham) pasklaustas, ar Rusija Libijoje bando padarytį tą patį, ką padarė Sirijoje, Valdhauseris atsakė: “Taip, tai tinkamas būdas tai charakterizuoti.”

Vienas Vakarų diplomatas, taip pat sutikęs kalbėti tik su anonomiškumo sąlyga, teigė, kad Rusija ieško kaip palaikyti Haftarą, tačiau jos pagrindinis dėmesys tikriausiai sutelktas į Libijos “naftos pusmėnulį”.

“Gana akivaizdu, kad Egiptiečiai palengvina Rusijos veikimą Libijoje leisdami jiems naudotis savo bazėmis. Šiuo metu tikėtina, jog ten vyksta apmokymai,” – sakė diplomatas.

Egiptas stengiasi įtikinti Rusus vėl atnaujinti skrydžius į Egiptą, kurie buvo sustabdyti po 2015 metų spalį skridusio lėktuvo iš Raudonosios jūros kurorto Šarm al-Šeicho į Sankt Peterburgą numušimo. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Islamo valstybės atšaka, veikianti už šiaurinio Sinajaus.

Rusija teigia, kad jos pagrindinis tikslas Viduriniuosiuose Rytuose yra sustabdyti Islamiškųjų grupuočių siautėjimą.

Rusijos Užsienio Reikalų ministras Sergėjus Lavrovas (Sergei Lavrov), šį mėnesį susitikęs su JT palaikomos vyriausybės lyderiu Faizu Seradžu (Fayez Seraj), pasižadėjo padėti suvienyti Libiją ir skatinti dialogą.

Tuo pačiu Rusija taip pat stiprina savo santykius su Egiptu, kuris buvo užmezgęs santykius su Tarybų Sąjunga 1956-1972 metų laikotarpiu.

Sausio mėnesį abi šalys pirmą kartą surengė jungtines karines pratybas. Kažką panašaus, reguliariai iki 2011 metų, Egiptas darė su JAV.

Spalį Rusijos Izvestija laikraštis pranešė, kad Maskva vedė derybas dėl karinės oro bazės įkūrimo arba išnuomojimo. Tuo tarpu Egiptui priklausantis Al Ahram dienraštis citavo prezidento atstovo pareiškimą, jog šalis neleis veikti užsienio karinėms bazėms.

Egipto šaltiniai skelbia, kad nebuvo jokio oficialaus susitarimo dėl Rusijos naudojimosi šalies karinėmis bazėmis, tačiau buvo vykdomos intensyvios konsultacijos dėl padėties Libijoje.

Egiptas baiminasi chaoso sklidimo iš savo vakarinės kaimynės bei per pastaruosius mėnesius rengė diplomatinius susitikimus tarp Libijos rytų ir vakarų lyderių.

Rusija neigia specialiųjų pajėgų buvimą Egipte

“Nėra jokių Rusijos specialiųjų pajėgų dalinių Sidi Baranyje,” – naujienų agentūra Interfax cituoja gynybos ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo (Igor Konashenkov) pareiškimą.

Šaltiniai: REUTERS; REUTERS